Palanga
Palanga – Lietuvos pajūrio sostinė
Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III–I tūkst. pr. m. e. Archeologė Rimutė Rimantienė kasinėjusi stovyklavietę Šventojoje, nustatė, kad čia gyventa dar prieš 5000 m.
Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. (kaip Palange). 1300–1413 m.
XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras ir vienas svarbiausių Lietuvos uostų. Jį neretai puldavo danai ir švedai, kuriuos gyventojai vadindavo vikingais. Palangą kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai, tačiau po Žalgirio mūšio vokiečiai buvo išstumti ir 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos sutartis Palangą priskyrė LDK.
XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais .
XIX a. pr. Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus.
1888 m. įkurtas kurortas, nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams.
Ką pamatyti:
Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX a. pab. sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.
Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 m. ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.
Birutės parkas yra puiki vieta ramiam ir jaukiam šeimų pasivaikščiojimui bei poilsiui.
Vaikščiodami po Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną, čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 m virš jūros lygio iškilusį kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į jūrą.
Parke įkurtas ir Gintaro muziejus – Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Vieną gausiausių pasaulyje gintaro kolekciją iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų.
Kaina: suaugusiems – 3 EUR. Darbo laikas: rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d. (antradieniais – šeštadieniais 11.00–17.00 val., sekmadieniais – 11.00–16.00 val.), birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. (antradieniais–šeštadieniais 10.00–20.00 val., sekmadieniais – 10.00–19.00 val.), pirmadieniais muziejus nedirba.
Adresas: Vytauto g. 17, Palanga. Koordinatės 55.906952, 21.056039
„Jūratė ir Kastytis“ skulptūra – tai meilės ir ištikimybės simbolis sukurtas (1961 m.) skulptorės Nijolės Gaigalaitės. Kūrinys tapo tikra miesto savastimi, savotišku kurorto talismanu. Pasak legendos, seniai seniai, kai dievas Perkūnas buvo visų dievų vyriausias, deivė Jūratė gyveno gintariniuose rūmuose, Baltijos jūros dugne. Kartą jūroje, tinklą užmetė drąsus pajūrio žvejas Kastytis. Jūratė pasiuntė undinėles, kad jos perspėtų Kastytį, jog nevalia drumsti Baltijos vandenų ir gaudyti žuvyčių. Kastytis nepabūgo deivės įspėjimų, ir, nekreipdamas dėmesio į undinių viliones, toliau gaudė žuvis. Jūratė panoro sužinoti, kas čia toks nepaiso jos valios, iškilo į jūros paviršių. Pamatė ir pamilo Kastytį – už jo grožį ir drąsą. Meilės kerai palietė ir Kastyčio širdį, tad pasidavė Jūratės vilionėms ir atsidūrė gintaro rūmuose. Apie deivės meilę mirtingam žvejui greitai sužinojo Perkūnas. Didžiai užsirūstinęs jis nukreipė savo žaibus į gintaro rūmus ir sugriovė juos. Kastytis buvo nužudytas, o Jūratė prirakinta prie gintaro rūmų griuvėsių sienos. Blaškoma jūros bangų ji iki šiol rauda. Gintaro rūmų likučius kartais jūra išmeta į krantą. Išplukdo ir smulkučius gintaro gabalėlius. Tai – Jūratės ašaros. Jos tyros ir skaidrios, tokios pat, kokia buvo Jūratės ir Kastyčio meilė.
Adresas: J. Basanavičiaus g.,Palanga. Koordinatės 55.919528, 21.052119
Palangos tiltas. Sunku įsivaizduoti Palangą be jūros tilto – tai vieta, traukianti kiekvieną poilsiautoją, atvykusį į didžiausią šalies kurortą. Nuo tilto atsiveria nuostabus vaizdas į kopas, paplūdimį ir beribius jūros tolius. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, o vakare palydėti saulę.
XIX a. pab. Palangą valdę grafai Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams, kurie gabentų grafų plytinėje gaminamas plytas. Plytų eksportui nepasiteisinus, šiuo laivu buvo pradėti plukdyti keleiviai. Tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis ir ilgainiui buvo suprasta- tiltas laivybai netinka.
Nuo 1892 m. jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta, laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį tiltą, todėl 1998 m. pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių, kurio ilgis – 470 m.
Jono Basanavičiaus gatvė. Tai centrinė miesto gatvė, anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.
Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti link Palangos jūros tilto.
Grafų Tiškevičių alėja. Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pab. – XX a. pr. dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, apjungiantį alėjos dalį.
Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.
Adresas: J. Simpsono g. 2, Palanga. Koordinatės 55.914953, 21.063829
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Prieš daugiau nei šimtą metų statyta bažnyčia savo neogotikiniu grožiu ir didybe traukia kone kiekvieno praeivio žvilgsnį. Užsukus į vidų, taip pat yra kuo pasigrožėti: įspūdinga sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, yra padaryti iš marmuro, atvežto iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra jau XVII a. minimas Dievo Motinos Marijos paveikslas. Kiti du mediniai altoriai, esantys šoninėse navose, yra perkelti iš ankstesnės medinės bažnyčios.
Nuo 2018 m. balandžio 1 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pradėjo veikti bokštas su įrengta apžvalgos aikštele. Darbo dienomis į apžvalgos bokštą lankytojai įleidžiami nuo 12 iki 15 val. o šeštadienį ir sekmadienį – nuo 13 iki 18 val. valandos. Lankymas nemokamas.
Adresas: M. Valančiaus 51, Palanga. Koordinatės 55.917932, 21.065779
Muzikinis fontanas. Naujasis fontanas stebina muzikos, šviesos ir vandens šokiu. Patinkančią melodiją, pagal kurią fontanas šoks, galima pasirinkti SMS žinute iš specialaus grojaraščio. Užsakyti šokančio fontano atliekamą dainą kainuoja 3 EUR.
Kaip rasti: Jūratės ir Vytauto gatvių sankryža, Nepriklausomybės aikštė.
Adresas: Jūratės g. 19A, Palanga. Koordinatės 55.920607, 21.067274
Insektariumas – vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas, jame yra eksponuojama iki 100 rūšių apie 2000 tūks. individų. Insektariume galite apžiūrėti: vorus paukštėdas, vabalus, skorpionus, gyvalazdes, maldininkus, tarakonus, šimtakojus. Taip pat Insektariume galite įsigyti norimą egzotinį naminį gyvūną.
Darbo laikas sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.): antradieniais – sekmadieniais nuo 12 val. iki 18 val.
Bilietų kainos: vaikams iki 3 m – nemokamai, vaikams nuo 3 iki 10 m – 2,5 EUR, studentams, moksleiviams ir senjorams – 3 EUR, suaugusiems – 3,5 EUR.
Adresas: Malūno g. 4, Palanga. Koordinatės 55.920965, 21.074977
