Masada | Izraelis
Masada – kovos už laisvę simbolis
Daugybe metų persekiotus ir niekintus žydus vienija ir įkvepia kovos už laisvę ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis – Masada. Tvirtovė, kurioje, anot iš kartos į kartą perduodamo pasakojimo, per 900 šimtus žydų ryžosi verčiau nusižudyti, nei tapti romėnų vergais. Šiandien Masada – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta vieta, bylojanti apie čia stovėjusią didingą senovės tvirtovę nuo kurios atsiveria fantastiški vaizdai į Negyvąją jūrą.
Tvirtovę vienišos uolos viršūnėje 42 m. pr. Kr. pastatė Herodas Didysis, tikėdamasis, kad joje galės pasislėpti sukilus žydams, ar kilus kokioms nors problemoms iš Kleopatros ir Marko Antonijaus pusės. Tačiau 4 m. pr. Kr. mirusiam Herodui Didžiajam taip ir neprireikė slėptis Masadoje. Po 66–70 m. kilusio Didžiojo žydų sukilimo, kurį romėnai numalšino smurtu, iš romėnų valdžios Izraelį išvaduoti pasiryžę žydai užgrobė Masadą. Tvirtovė tapo prieglobsčiu žydų pabėgėliams.
Vienintelis tolimesnių įvykių šaltinis – I a. garsaus žydų istoriko Juozapo Flavijaus palikimas, kuriame aprašytas bemaž tragiškiausias ir didvyriškiausias žydų tautos istorijos momentas. Didžiulės uolos papėdėje 8 000 romėnų įkūrė stovyklas ir išnaudodami žydų vergus pradėjo statyti milžiniškas rampas, taip tikėdamiesi užimti tvirtovę. Išties, tik apsilankius Masadoje pasidaro akivaizdu, kodėl romėnams prireikė net kelių metų, kol pagaliau pavyko užimti tvirtovę: Masada pastatyta ant didžiulės, izoliuotos uolos, todėl bet kas, bandantis įkopti į šią uolą, tampa gyvuoju taikiniu.
Masadoje gyveno 967 vyrai, moterys ir vaikai, turėję sukaupę daugybe maisto ir vandens atsargų. Tačiau kai po kelių metų pasipriešinimo žydai galiausiai suvokė nebesugebėsiantys įveikti romėnų, grėsmingai judėjusių tvirtovės link, nuspręsta geriau žūti, nei gyviems pakliūti į romėnų rankas. Todėl buvo sudegintos visos maisto atsargos, padegti gyvenamieji namai, taip siekiant, kad ugnis pasiglemžtų visus vertingus daiktus, kad šie neatitektų priešams. Vėliau burtų keliu iš visų Masados gyventojų buvo išrinkta dešimt vyrų, išžudžiusių visus tvirtovės gyventojus. Atlikus tai, iš šių dešimties vyrų burtų kelių išrinktas vienas, nužudęs gyvus likusius devynis vyrus ir galiausiai nusižudęs pats.
Į Masadą įsiveržę romėnai gyvas rado tik dvi moteris ir penkis vaikus, kurie išgyveno, nes buvo pasislėpę.
Šiandien Masada – viena iš lankomiausių istorinių vietų Izraelyje, apsilankymas kurioje ne vienam turistui emociškai prilygsta apsilankymui Jeruzalėje. Prie pat Negyvosios jūros iškilusi ir į Judėjos dykumą žvelgianti legendinė tvirtovę matosi jos didybe.
1963 metais tvirtovėje prasidėjo didieji archeologiniai kasinėjimai, kurių metu atkastos dešimtys kilometrų sienų, daugiau nei 700 dubenėlių, per 4 000 įvairiausių monetų, dvi ritualinės maudyklės, sinagoga, karaliaus Herodo trijų aukštų šiauriniai rūmai, skirti poilsiui ir pasilinksminimui, taip pat Romėnų pirtis.
Koordinatės: 31.316419, 35.355251
O taip pat:
- Į tvirtovę veda du keliai:
1. Nuo Arad pusės trumpesnis, bet sunkesnis, beje kelias atidaromas nuo 6 val. ryto, todėl norintiems nuo Masada pasitikti saulėtekį, šio kelio rinktis nesiūlome. Čia galėsite pakilti Romėnų pramintu taku ir matyti išstatytas patrankas ir katapultas;
2. Nuo Negyvosios jūros pusės A 90 kelias, pakilsite dar vadinimu Gyvatės taku jis yra ilgesnis bet lengvesnis, taip pat nuo šios vietos į Masadą galėsite pasikelti ir keltuvu. Jie važiuosite pasitikti saulėtekio rinkitės įvažiavimą nuo Negyvosios jūros pusės (A90 kelio), nes įvažiavimas atidarytas visą parą; - Patartina apsiauti patogia avalyne;
- Su savimi turėkite pakankamai vandens;
- Įėjimas į Masada kainuoja 28 ILS.
- Išskirtiniai automobilių nuomos pasiūlymai Izraelyje
- Skrydžiai į Izraelį
- Viešbutis kalno papėdėje HI – MASADA
- Mūsų kelionės į Izraelį vaizdo įrašas.
- Pervežimai iš/į oro uostus
- Autobusų bilietų paieška
Ekskursijos, pramogos, bilietai į lankomus objektus