Aušvico koncentracijos stovykla | Lenkija

Aušvico koncentracijos stovykla – Istorija, kurią norisi pamiršti.

Aušvicas (Osvencimas) buvo viena didžiausių hitlerinės Vokietijos koncentracijos stovyklų.
Ji buvo pastatyta prie nedidelio Aušvico miestelio Bielico apygardoje, kaip ir kitas Vokietijos koncentracijos stovyklas, Aušvicą valdė ir prižiūrėjo SS pareigūnai. Stovyklos komendantais buvo Rudolf Höß (iki 1943 m. vasaros), vėliau Arthur Liebehenschel ir Richard Baer.
Iš pradžių Aušvico koncentracijos stovykla dėl savo patogaus susisiekimo buvo suplanuota kaip tarpinė ir karantino stovykla Lenkijos piliečiams, kurie turėjo būti perkelti į Vokietiją priverstiniams darbams, kadangi netoliese būta smėlio ir žvyro karjerų, stovykla buvo įdomi ir ekonomine prasme. H. Himlerio įsakymu 20 km spinduliu buvo iškeldinti visi lenkai ir sukurta saugumo zona, kurioje turėjo būti sukurtas pavyzdinis ūkis.

Planuojant stovyklą prisidėjo I. G. Farben vadovybė, ypač valdybos narys Otto Ambros, kuris ieškojo tinkamos vietos kaučiuko gamybai ir sužinojo, kad Aušvice tam yra tinkama vieta, o reikalingos žaliavos – vanduo, kalkės, druska ir anglys – netoli Aušvico gaunamos dideliais kiekiais. 1940 m. gruodį O. Ambros aplankė numatytą vietą. 1941 m. kovo 1 d. H. Himleris ir I. G. Farben atstovai susitiko pokalbiams ir Aušvico apžiūrai, 1941 m. balandžio 7 d. Katovicuose įvyko kaučiuko gamyklos įkuriamasis posėdis, ši gamykla, kartu su kitomis I. G. Farben gamybos įmonėmis, tapo vėlesniąja Aušvico Monovico stovykla.
1940 m. gegužės mėn. Aušvicas I buvo įkurtas ne kaip planuota tarpinė stovykla, o kaip koncentracijos ir priverstinių darbų stovykla. 1940 m. gegužės 20 d. į stovyklą atvežti pirmieji kaliniai. Šiuo transportu atvyko kaliniai iš Vokietijos, kurie turėjo perimti priežiūros ir kontrolės funkcijas. 1940 m. birželio 14 d. atvyko 728 lenkų politinių kalinių transportas iš Tarnuvo.

Dalis lagerio Osvencime šiais laikais yra valstybinis Lenkijos muziejus. Nuo 2007 m. birželio 27 d. visa Aušvico koncentracijos stovykla įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, oficialus pavadinimas „Aušvicas-Birkenau – vokiečių nacionalsocialistų koncentracijos ir naikinimo stovykla“. Koncentracijos stovykla sunumeruota pokaryje ir atskirtos trys didžiausios dalys: Aušvicas I, Aušvicas II – Birkenau, Aušvicas III – Monovice.

Aušvicas I buvo administracinis viso komplekso centras, jis buvo įkurtas mūriniuose dviejų-trijų aukštų pastatuose, buvusiose lenkų, o dar anksčiau – austrų kareivinėse. Stovyklos kaliniai buvo skirstomi į grupes, kurios aiškiai skyrėsi antsiuvais ant aprangos. Šešias dienas per savaitę, išskyrus sekmadienius, kaliniai turėjo dirbti aplinkinėse gamyklose ir ūkiuose.

Sunkus darbas, prastas maitinimas ir nehigieniškos sąlygos buvo didelio kalinių mirtingumo priežastimi. Dešimtame bloke daktaras Carl Clauberg vykdė medicininius eksperimentus su kaliniais. Vienuoliktame bloke laikyti stovyklos tvarką pažeidę kaliniai, kurie čia buvo kalinami ir kankinami, kai kurie kaliniai naktį praleisdavo „stovimose kamerose“, jos buvo apie 1,5m² ploto ir į jas sutalpindavo keturis kalinius, jie negalėjo daryti nieko kita, tik stovėti, o dieną kartu su kitais buvo varomi dirbti. Vienuolikto barako rūsyje buvo „marinimo badu kameros“, kuriose kaliniams neduodavo nei maisto, nei vandens, kol šie mirdavo. Rūsyje taip pat buvo tamsiosios kameros su storomis durimis, čia įkalintieji pamažu uždusdavo, kai iškvėpuodavo visą deguonį patalpoje (šiam procesui pagreitinti SS kartais kameroje palikdavo degančią žvakę). Dvidešimt ketvirtame bloke iki 1943 m. vasaros buvo stovyklos viešnamis. Šioje stovykloje žuvo apie 70 000 žmonių, daugiausia lenkai ir karo belaisviai.
Adresas: Więźniów Oświęcimia 20, 32-603 Oświęcim, Lenkija. Koordinatės 50.027501, 19.201938

Aušvicas II – Birkenau koncentracijos stovykla, kuri buvo viena didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų, įkurta nacistų okupuotoje Lenkijoje.
Čia žuvo mažiausiai 960 000 žydų, 75 000 lenkų ir apie 19 000 čigonų. Didžioji aukų dalis buvo nunuodyti Zyklon B dujomis Aušvico dujų kamerose, kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, priverstinių darbų, negydytų ligų, atskirų egzekucijų ir vykdytų „medicininių“ eksperimentų.

Idėja Osvencime kurti koncentracijos stovyklą kilo dar 1939 m. pabaigoje. Daugiausia buvo remiamasi patogia miestelio padėtimi ir geru geležinkelio susisiekimu su Aukštutine Silezija, Generaline Gubernija, Austrija ir kitomis šalimis. SS oberfiureris Richard Glücks 1940 m. sausio mėn. sugalvojo į vietą išsiųsti specialią  komisiją, kuriai vadovavo SS šturmbanfiureris Walter Eisfeld, Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos komendantas. Nepaisant to, kad komisijos nuomone vieta koncentracijos stovyklai netinkama, 1940 m. vasario 21 d. Richard Glücks pranešė H. Himleriui, kad čia gali būti kuriama karantino stovykla asmenims, persiunčiamiems į Reichą priverstiniams darbams. 1940 m. balandžio 27 d. SS reichsfiureris Heinrich Himmler pasirašė įsakymą įkurti Aušvico koncentracijos stovyklą Lenkijoje ir Rudolfas Hiosas paskirtas stovyklos komendantu.

Stovyklos plotas apie 175 ha, kurioje buvo pastatyta apie 300 barakų, įrengtos specialios dujų kameros ir krematoriumai. Nauji kaliniai atvykdavo traukiniais iš visos okupuotos Europos, čia jie buvo atrenkami ir suskirstyti į 4 grupes:
Pirmoji grupė, kurią sudarė maždaug ¾ visų atvežtųjų žmonių buvo pasmerkti mirčiai, jie per kelias valandas patekdavo į dujų kameras. Norint išvengti panikos naciai žmones įtikindavo, kad jie eina maudytis, žmonės į kameras sueidavo ir laukdavo vandens, bet deja iš dušo galvučių bėgdavo Zyklon B dujos. Po 20 min. kameros būdavo atidaromos, žuvusiems būdavo ištraukiami auksiniai dantys, nukerpami plaukai, nuimami auskarai, žiedai ir po to kūnai sudeginami. Į šią grupę papuldavo, tie kurie buvo laikomi netinkamais dirbti: sergantys, neįgalieji, vaikai ir vyresnio amžiaus moterys ir vyrai.

Antroji kalinių grupė buvo nukreipta darbui, nuo 1940 m. iki 1945 m. Aušvico komplekso gamykloms buvo priskirta apie 405 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 340 tūkst. mirė nuo ligų ir mušimo ar nuo įvykdytų egzekucijų.
Trečioji grupė, į ją atrinkdavo daugiausia dvynius ir liliputus, jie dalyvavo įvairiuose medicininiuose eksperimentuose.
Ketvirtoji grupė, buvo atrenkamos daugiausiai moterys, kurios atlikdavo vergų funkcijas, tarnaudavo nacistiniams vokiečiams.
Adresas: Miejsce Pamięci i Muzeum Auschwitz-Birkenau, 32-600 Oświęcim, Lenkija. Koordinatės 50.034563, 19.179177

AUŠVICAS III – Monovice, buvo darbo stovyklos sektorius, kuriame kaliniai dirbo sunkius darbus ir dažnai mirdavo dėl maisto trūkumo ir dehidratacijos, vidutiniškai žmonės galėdavo išdirbti nuo trijų iki keturių mėnesių, vėliau negalintys dirbti darbuotojai buvo siunčiami į Birkenau stovyklą.

1942 m. spalio mėn. IG Farben administracijos vadovai įkurią darbo stovyklą, kurią pavadina „Buna Werke“ (Buna Works) pramoniniu kompleksu, šiam kompleksui priklausė daugybė įmonių, kurios naudojosi kalinių darbo jėga.
Skirtingai nuo kitų koncentracijos stovyklų Monovice nėra išlikusi, galima išvysti tik gamyklų liekanas ir dvi veikiančias Lenkijos bendroves: „Chemoservis-Dvory SA“, kuri gamina metalinės konstrukcijos dalis, metalo konstrukcinius elementus, cisternas ir  „Synthos Dvor Sp.“dukterinė įmonė  „Synthos SA Group“, gaminanti sintetinius kaučiukus, lateksą.

O taip pat:

• Stovyklų lankymui skirkite visą dieną;
• Darbo laikas: gruodžio mėn. (7.30 – 14.00 val.), sausio, lapkričio mėn. (7.30 – 15.00 val.), vasario mėn. (7.30 – 16.00 val.), kovo, spalio mėn. (7:30 – 17:00 val.), balandžio, gegužės, rugsėjo mėn. (7:30 – 18:00 val.), birželio, liepos, rugpjūčio mėn. (7.30 – 19.00 val);
• Lankantis Aušvico koncentracijos stovyklų komplekse juntamas siaubas, ką išgyveno šioje vietoje kalėję žmonės, užgniaužiamas kvapas, lyg tas jausmas tvyrotų ore. Ekspozicijose rasite kalnus akinių, batų, plaukų, protezų, asmeninių daiktų, daugybę ten kalėjusių žmonių nuotraukų, kurie taip ir neištrūko iš koncentracijos stovyklų sienų. Ypač sunku praeiti ties vaikų batų kalnu ir žaislais, todėl nerekomenduotina čia lankytis jautriems žmonėms ir vaikams iki 14 metų;
• Osvencime galima aplankyti tik dvi stovyklas- Aušvicas I, Aušvicas II-Birkenau, o Aušvicas III- Monovice neišlikus;
• Įėjimas į Aušvicas I, galimi du variantai:
  1. Mokamas. Pirkti gido paslaugas galima vietoje, bet geriau rezervuojant bilietus iš anksto oficialiame internetiniame puslapyje. Privalomas asmens dokumentas (vairavimo teisės netinka).
  2. Nemokamas. Likus kelioms valandoms iki uždarymo (teirautis kasose nuo kokios valandos tiksliai bus įleidžiami lankytojai nemokamai), prieš įeidinėjant būtina pasiimti nemokamą bilietą kasose;
• Į Aušvic I lankytojai neįleidžiami su didesnėmis nei 30x20x10 cm kuprinėmis ar rankinėmis, juos reikės palikti saugojimo vietoje (mokama), taip pat negalima įsinešti aštrių daiktų ar alkoholinių gėrimų;
• Įėjimas į Aušvic II stovyklą – Birkenau – nemokamas lankymasis. Nuo Aušvic I važiuoja nemokamas autobusas (važiuoja kas 15 min), kuris veža į Birkenau koncentracijos stovyklą;
• Prie Aušvic I automobilių stovėjimo aikštelės yra mokamos;
• Šalia esantis viešbutis Hotel Olecki
• Išskirtiniai automobilių nuomos pasiūlymai Lenkijoje
• Mūsų kelionės į Aušvico koncentracijos stovyklą  vaizdo įrašas.
• Skrydžiai į Lenkiją
• Pervežimai iš/į oro uostus
• Autobusų bilietų paieška

Ekskursijos, pramogos, bilietai į lankomus objektus