Stelmužės ąžuolas
Ąžuolų karalius – Stelmužė
Stelmužės ąžuolas, tai bene labiausiai žinomas gamtos paminklas, išgarsintas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Spėjama, kad tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje.
Manoma, kad Stelmužės amžius gali siekti iki 1.5 tūkst. ar net 2 tūkst. m. Retas Lietuvos ar Europos medis gali pasipuikuoti tokiu stotu. Gamtos galiūno apimtis ties kamienu siekia 13 m, o į dangų stiebiasi iki 19,5 m.
Stelmužės ąžuolas nemažai matęs – čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai, buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.
Greta Stelmužės ąžuolo stovi seniausiu medinės architektūros palikimu laikoma Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. Parapijų inventorizacijos dokumentuose ,,fon Berkenų koplyčia” jau minima 1596 m. Tai klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta Latvijos medžio drožybos meistrų galimai naudojant tik kirvį ir kaltą, nenaudojant metalinių vinių. Metaliniai vinys naudoti tik durims sutvirtinti. Bažnyčia galutinai įrengta 1650 m. ir ne kartą rekonstruota baronų fon Folkerzambų giminės, kurios lėšomis 1713 m. įrengtas bažnyčios interjeras su barokinio stiliaus bareljefais, skulptūromis, ornamentais. Šiuo metu bažnyčioje veikia bažnytinio meno muziejus.
Koordinatės 55.829937, 26.217440