Heraklionas – Knoso rūmai | Kreta

Paskelbta 2016 1 gruodžio · Atnaujinta 2022 19 spalio

Heraklionas ir senosios civilizacijos palikimas – Knoso rūmai

Heraklionas (Heraklion) – Kretos sostinė, uostamiestis. Senasis Heraklionas apsuptas senosiomis venecijiečių sienomis. Netoliese – 5 km į pietus nuo Herakliono, yra senovės miesto – pirmosios, dar antikinės Kretos sostinės – Knoso liekanos. Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta chemijos, maisto pramonė. Veikia Kretos universitetas.
Trumpai apie istoriją: Heraklionas yra arti Knoso rūmų, kurie Mino civilizacijos laikotarpiu buvo didžiausia gyvenvietė Kretoje. Nors nėra archeologinių įrodymų, manoma, jog Herakliono vietoje galėjo būti Knoso uostas nuo 2000 m. pr. m. e.

Dabartinį Heraklioną 824 m. įkūrė saracėnai, išvaryti iš Andalusijos emyro Al Hakamo I, kai atėmė Kretą iš Bizantijos imperijos. Jie iškasė griovį aplink miestą, kurį pavadino(„Griovio pilis“). Saracėnai leido savo uostu naudotis piratams, kurie puldinėjo Bizantijos teritorijas Egėjo jūroje.
961 m. Nikiforas Fokas, vėliau tapęs Bizantijos imperatoriumi, išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Po ilgos apgulties miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytas miestas buvo valdomas Bizantijos 243 metus.
1204 m. miestą nusipirko Venecijos respublika, tai buvo sudėtingo politinio sandėlio, kuriam tarp kitų dalykų priklausė Izaoko II Angelo Bizantijos sosto susigrąžinimas, dalis. Venecijiečiai pagerino saugumą, pastatę milžiniškas tvirtoves, kurios stovi iki šiol, bei didelė siena, 40 m storumo, 7 bastionai ir tvirtovė uoste. Chandax buvo pervadintas Kandija (Candia) ir buvo Kandijos kunigaikščio sostinė, o venecijiečių Kreta tapo „Regno di Candia” (Kandijos karalyste). Miestas išlaikė naują pavadinimą daugybę šimtmečių ir taip buvo vadinama net visa sala. Įtvirtinti valdžią iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos šeimos 1212 m. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir italų renesansas sukėlė menų suklestėjimą, vadinamą Kretos renesansu.
Per Kretos karą (1645–1669 m.) osmanai buvo apgulę miestą 22 metus 1648–1669 m. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Paskutinėje fazėje, kuri truko 22 mėnesius žuvo 70 tūkst. turkų, 28 tūkst. kretiečių ir vergų bei 29 088 miestą gynusių krikščionių. Osmanai miestą vadino Kandiye (salą irgi), o graikai neoficialiai Megalo Kastro (Didžioji pilis). Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė į Haniją salos vakaruose.
1898 m. buvo sukurta autonominė Kretos valstybė, osmanų vis dar valdoma. Princas Jurgis tapo vyriausiu įgaliotiniu, o viską prižiūrėjo tarptautinė taryba. Didžiosios valstybėms (1898–1908 m.), tiesiogiai okupavus Kretą miestas atsidūrė britų zonoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagal romėnų uostą Heracleum (Heraklio miestas), kurio tiksli vieta nežinoma. 1913 m. Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi.
Lankytini objektai:
Veneciečių tvirtovė Kules (Venetian Fortress Koules). Veneciečių tvirtovė Kules įsikūrusi Herakliono uostamiestyje. Tiksli tvirtovės atsiradimo istorija nėra žinoma, tačiau manoma, kad ji atliko gynybinę funkciją.
Manoma, kad buvo pradėta statyti Venecijiečių valdymo laikotarpyje (10-13a.). Tvirtovė pastatyta ant platformos, kuri buvo formuojama iš akmenų. Pastatas turi 2 aukštus, 26 patalpas, visas plotas sudaro 3600 kv. m. Storis viršutinių sienų 9 m., vidinės sienos kai kuriose vietose siekia 3 m. Įšorinės sienos buvo išpuoštos įvairiomis lentelėmis, nacionaliniai herbais. Įėjimus puošė marmuriniai reljefai su sparnuotojo liūto simboliu.
Pirmame aukšte buvo kalėjimas, atskiri kambariai skirti sandėliavimui, kareiviams. Tvirtovė turėjo girnas kur malė grūdus, kepė duoną.
Šiais laikais tvirtovė naudojama parodoms, viršutiniame aukšte vyksta renginiai, koncertai. Į tvirtovę įėjimas nemokamas.
Adresas: Heraklionas 712 02, Graikija. Koordinatės 35.344633, 25.136841

Morosini fontanas (Morosini Fountain). Yra pačiame Herakliono centre, fontanas pastatytas 17 a. Tais laikais nebuvo vandentiekio, todėl gyventojai naudojo lietaus ir šulinių vandenį. Pastačius šį fontaną išspręsta vandens problema. Buvo sukonstruotas 15 km akvedukas, kur vanduo bėgdavo iš kalnų. Fontano forma kaip gėlytės su 8 žiedlapiais. Centre stovi 4 marmuriniai liūtai, kur iš jų nasrų bėga vanduo. Aplink aikštę gausu įvairių kavinių bei restoranų, o pats Mirosinio fontanas yra tapęs socializacijos centru, prie kurio dažnai susitikti renkasi tiek vietiniai gyventojai, tiek miesto svečiai. Be to, keliautojai neretai nesibodi į fontaną įmesti vieną kitą smulkesnę monetą, tikėdami, kad tai padės kada nors grįžti į nepaprastai gražią bei kultūriškai turtingą salą bei jos sostinę.
Adresas: Pl. El. Venizelou, Iraklio 712 02, Graikija. Koordinatės 35.339117, 25.133191

Šv. Mino katedra (Saint Minos Catedral). Šventojo Mino katedra yra svarbiausia graikų ortodoksų bažnyčia Kretoje. Didinga Herakliono katedra buvo statoma nuo 1862 iki 1895 metų. Poreikis pastatyti šią bažnyčią iškilo todėl, kad senoji Šventojo Mino katedra buvo labai maža ir tikintieji, augant Kretos ir Herakliono populiacijai, netilpdavo į bažnyčią mišių metu. Beje, senoji mažytė Šventojo Mino katedra ir šiandien tebestovi šalia naujosios bažnyčios, todėl ją taip pat galima aplankyti.
Katedra pastatyta Šventajam Minui, kuris laikomas Herakliono miesto globėju. Jaunystėje jis tarnavo romėnų armijoje, tačiau prasidėjus krikščionių persekiojimui, jis pasitraukė į kalnus, kur išgyveno 50 metų. Po to, daug ką apmąstęs ir grįžęs į civilizaciją, prisipažino apie savo tikėjimą ir buvo nulinčiuotas. Tiesiogiai Šventasis Minas neturi sąsajų su Kreta, o Herakliono globėju buvo paskelbtas tik Osmanų imperijos valdymo laikais, kuomet Kretos krikščionys buvo persekiojami turkų. Vieno persekiojimo metu, tikima, kad krikščionims pasirodė Šventasis Minas ir taip išgelbėjo juos nuo mirties. Nuo to laiko Šv. Minas tapo Herkliono globėju, o legendų apie jo pasirodymą tikintiesiems saloje vis daugėjo.
Katedroje gali sutilpti net iki 8 000 žmonių, išorė nėra labai įspūdinga, tačiau viduje lubas puošia nuostabios freskos, ant sienų kabo daugybė šventųjų paveikslų, arkos ir kitos erdvės išnaudotos tipiškai graikiškai ornamentikai. Freskas tapęs menininkas St. Kartakis griežtai laikėsi bizantiškosios ikonografijos principų, todėl freskos, nors, galima sakyti, yra šiuolaikinės, tačiau vis dėlto dvelkia autentika ir senųjų amžių dvasia. Tai spalvinga, įdomi ir prabangą tviskanti katedra.
Įėjimas į katedrą nemokamas.
Adresas: Heraklionas 712 01, Graikija. Koordinatės 35.337625, 25.130914

Knosso rūmai. Vos už 5 km nuo Herakliono centro rasite senovės miesto Knoso liekanas. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš 4 000 metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Sakoma, jei bandysite išvykti iš Kretos nepamatę Knoso rūmų, Jūsų paprasčiausiai neišleis. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta. Kadaise rūmai savo išsidėstymu primenantys labirintą, buvę net penkių aukštų, turėję apie 1 400 freskomis išpuoštų menių ir kambarių. Pasak legendos, būtent čia gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis. Knoso rūmai, remiantis istoriniais faktais, buvo pastatyti apie 1900 m. pr. kr.. jie apima 22.000 kvadratinių metrų plotą. Joks kitas pastatas vario amžiuje nepranoko Knoso rūmų didybės ir prabangos: rūmuose buvo įrengti 1.500 kambariai driekęsi per penkis pastato aukštus. Čia taip pat buvo du didžiuliai akmenimis grįsti kiemeliai, teatras, šventovės, dirbtuvės ir sandėliavimo patalpos su gigantiškais molio ąsočiais, vadinamais “pytharia”. Knoso rūmai buvo suprojektuoti taip, kad vasarą juose būdavo vėsu, o žiemą – šilta. Visos statinio erdvės spinduliavo šviesa. Rūmai turėjo bent tris atskiras vandens valdymo sistemas: vandens tiekimo, drenažo ir drenažo nuotekų. Dėl rūmų išsidėstymo ant kalvos, juose buvo juntamas lengvas, plazdenantis vėjelis. Apie 1700 metus pr. kr. Knoso rūmai buvo sugriauti (manoma, kad dėl įvykusio žemės drebėjimo), tačiau vėliau buvo atstatyti. Rūmų sienos buvo dekoruotos freskomis, iki šių dienų išlikę tik jų fragmentai. Kretos freskose vaizduojami vyrai (tamsesnės ar rausvesnės odos spalvos) ir moterys. Daugelyje išlikusių freskų vaizduojami jauni žmonės su mažais vaikais, užsiimantys žvejyba, gėlių rinkimu, atletai kovojantys su buliais.
Svarbiausia Knoso rūmuose buvo Sosto salė, vadinama “Throne room”. Tikroji Sosto salės paskirtis yra nežinoma, tačiau yra dvi pagrindinės teorijos. Pirmoji teorija teigia, kad ši salė buvo kunigo-karaliaus ar jo žmonos sostas ir čia buvo rengiami graikų teismai. Antroji teorija teigia, kad ši erdvė buvo skirta deivėms.
Įėjimas į Knosso rūmus kainuoja 15 eur., šalia rasite nemokama automobilių parkavimo aikštelę.
Adresas: Knosos 714 09, Graikija. Koordinatės 35.297957, 25.163104

Patarimai:

Herakliono miestą ir Knoso rūmus pasieksite tarpmiestiniais autobusais;
Siūlome paragauti patiekalų iš mėsos, žuvies ir daržovių: musaka (muosak) – baklažanas, bulvės, mėsos faršas ir bešamelio padažas; stiffado – guliašas su svogūnais; arni psito – ant grilio kepta aviena. Būtinai paragaukite graikiškų salotų, pagamintų iš agurkų, pomidorų, svogūnų, fetos sūrio ir alyvuogių. Daug kavinių siūlo Giros patiekalą – tai pjaustyta mėsa su keptomis bulvytėmis su gardžiu padažu.
Graikų alkoholiniai gėrimai: ouzo – graikiška anyžinė dagtinė, praskiesta vandeniu, nuo kurio gėrimas tampa baltos spalvos, rakė – vynuogių degtinė (labai stipri), baltasis Restina vynas, turintis sakų prieskonį – puikiai tiks prie žuvies arba mėsos patiekalų, saldus muskatinis arba muskatinis nepamirštamo aromato vynas – puikiai tiks prie saldumynų ar vaisių.
Mieste rasite suvenyrų parduotuvių ir kavinių;
Mūsų kelionės į Kreta vaizdo įrašas.
Populiarus viešbutis Heraklione ATHINAIKO HOTEL
Išskirtiniai automobilių nuomos pasiūlymai Kretoje
Skrydžiai į Kretą
Pervežimai iš/į oro uostus
Autobusų bilietų paieška